Mokslininkai žmogaus organizmą vadina vienu sudėtingiausių visatos mechanizmų. Tačiau pasinėrę į kasdienius rūpesčius, dažnai numojame į jį ranka ir netgi elgiamės taip, kad mūsų organizmas tampa lengvai pažeidžiamas įvairiausių ligų. Medicinos mokslų daktarė, dietologė Laisvūnė Petkevičienė įsitikinusi: saugoti savo organizmą galima pradėjus tinkamai rinktis maistą ir žinant, ką, kada bei kaip reikia valgyti.
1. Jūsų dieta turi būti visavertė. Mūsų organizmui reikia ne konkrečių maisto produktų, o būtino kiekio energijos ir maistinių medžiagų – baltymų, riebalų, angliavandenių, mineralinių druskų ir vitaminų. Žmonės, kurie valgo tik vienos grupės maistą – pavyzdžiui, tik pieno produktus arba tik vaisius bei daržoves – negauna visų reikalingų maistinių medžiagų, reikalingų patenkinti organizmo poreikius. Tik įvairus maistas gali aprūpinti organizmą visomis maistinėmis medžiagomis. Jeigu dėl kažkokių priežasčių (religinių, etinių, organizmo netoleravimas ir t.t.) negalite valgyti kai kurių produktų, juose esančias medžiagas turite gauti per maisto papildus.
2. Nepamirškite, kad jūsų organizmas yra išskirtinis. Visi žmonės yra nepakartojami – skiriasi jų genų kodai, organizmo atsparumas vieniems ar kitiems susirgimams, maistinės preferencijos. Todėl apie visiems (arba bent didžiajai daliai žmonių) tinkamą dietą negali būti nė kalbų. Formuojant dietą, atsižvelgiama į daugybę skirtingų faktorių – lytį, amžių, tautos maitinimosi įpročius, kūno formą, fizinį aktyvumą. Gydytojas dietologas gali jums padėti sudaryti dietą pagal jūsų poreikius ir pomėgius, tad galite juo pasikliauti. Tačiau stenkitės vengti dietų, kurių šalininkai teigia galintys padėti visiems, nes paklausę jų, galite savo organizmui padaryti daugiau žalos, o ne naudos.
3. Produktai su antioksidantais padeda apsaugoti jūsų ląsteles. Stresai, rūkymas, nesaikingas alkoholio vartojimas, užteršta aplinka – visa tai prisideda prie organizmo užteršimo. Organizme atsiranda laisvųjų radikalų perteklius, dėl kurio nyksta ląstelės, o tai gali sukelti pačius įvairiausius susirgimus – kraujagyslių sistemos ligas, kataraktą ir net vėžį. Todėl labai svarbu apsaugoti savo organizmą vartojant antioksidantų savo sudėtyje turinčius produktus, kurie stabdo laisvųjų radikalų susidarymą. Patartina dažniau valgyti stiprų antioksidantinį poveikį turinčių mėlynių ir česnakų, kurie pagal antioksidantų sudėtį vadinami čempionais, taip pat vartoti žaliąją arbatą, granatus, riešutus.
4. Valgyti reikia tiek, kiek reikia jūsų organizmui. Būtina žinoti ne tik, ką galima valgyti, bet ir kiek bei kada. Maisto kiekis turi būti toks, kad patenkintų jūsų organizmo maistinių medžiagų fiziologinius poreikius ir užtikrintų normalias įvairių organų fiziologines funkcijas. Visi žmonės yra skirtingi, todėl skirtingi ir jų valgymo poreikiai. Stenkitės vadovautis Respublikinio Mitybos centro patvirtintomis maistinėmis medžiagų normomis, reikalingoms vyrams ir moterims, atsižvelgiant į jų amžių bei fizinį aktyvumą. Šią informaciją galite rasti oficialioje Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro interneto svetainėje.
5. Laikykitės valgymo režimo. Savo organizmui padarysite didelę paslaugą, jeigu pradėsite valgyti reguliariai. Skrandis ištuštėja per 3 valandas, todėl patartina valgyti nedažniau kaip kas 3 valandas ir nerečiau kaip kas 4 valandas. Didesni tarpai tarp valgymų didina alkį, o valgant išalkus, suvalgoma didesnis maisto kiekis, nes valgoma greitai, maistas blogai sukramtomas, greitai ryjamas. Dėl to maistas ilgiau virškinamas, atsiranda galimybė didėti svoriui. Todėl reikia valgyti 6 kartus per dieną, paskirsčius maisto vartojimą: pusryčiams – 20 proc. nuo bendros paros kaloringumo, priešpiečiams – 10 proc., pietums – 30 proc., pavakariams – 10 proc., vakarienei – 20 proc., priešnakčiams – 10 proc.
6. Vartokite vitaminų A, C, E ir seleno turtingą maistą. Kasdien suvalgykite kokį nors vitamino A turintį vaisių arba daržovę (abrikosą, morką, saldžią bulvę, špinatą, brokolį), vitamino C turtingą vaisių arba daržovę (apelsiną, braškę, žemuogę, pomidorą) ir vaisių ar daržovių, turinčių daug skaidulinių medžiagų – obuolių, greipfrutų, brokolių arba žiedinių kopūstų. Vitaminų A, C, E ir seleno turtingas maistas prisideda prie lėtinių susirgimų prevencijos.
7. Natūralus mineralinis vanduo – pagalba jūsų virškinamajam traktui. Du trečdalius žmogaus organizmo sudaro skysčiai, todėl į geriamus skysčius turi būti atkreiptas ypatingas dėmesys. Natūralus mineralinis vanduo žmogui suteikia reikalingų mineralinių ir biologiškai veiklių medžiagų – kalcio, magnio, kalio, natrio, hidrokarbonato, chloridų, sulfatų, jodidų, nitratų. Hidrokarbonatiniai natūralūs mineraliniai vandenys, pavyzdžiui „Borjomi“ (Gruzija, 3880 mg bikarbonatų litre), „Gerolsteiners“ (Vokietija, 1815 mg bikarbonatų litre), „Campilho“ (Portugalija, 1479 mg bikarbonatų litre), skatina skrandžio sulčių gamybą, gerina virškinimą, mažina rūgštingumą. Rinkdamiesi mineralinį vandenį, atkreipkite dėmesį į jų sudėtį, pirmenybę teikite natūraliems ir laiko patikrintiems vandenims.
8. Mineralai, gyvybiškai reikalingi jūsų organizmui. Kalcis, magnis, kalis, fosforas ir geležis yra vieni svarbiausių mineralų, būtinų žmogaus organizmui. Be jų negalėtų vykti vitaminų, fermentų, hormonų, vandens apykaitos reakcijos, būtų sutrikdyta nervų sistemos veikla, kraujo ląstelių gamyba, raumenų darbas. Mineralų trūkumas mažina žmogaus atsparumą infekcijoms. Kalcio turtingi produktai – pieno produktai, žuvis, jūros gėrybės. Magnio yra kakavoje ir šokolade, grūdinėse kultūrose ir špinatuose, kalio – žuvyje, obuoliuose, pomidoruose, abrikosuose, geležies – mėsoje ir žuvyje, fosforo – kiaušiniuose ir žuvyje. Vertingi mineralų šaltiniai taip pat yra natūralūs mineraliniai vandenys, įskaitant „Borjomi“.
9. Atsakingas žiūrėkite į alkoholį. Dažnai dideliais kiekiais vartojamas alkoholis sekina žmogaus organizmą. Pomėgis išlenkti taurelę gali baigtis tragiškomis pasekmėmis – kepenų ciroze, skrandžio kasos uždegimu, opalige, lėtiniu gastritu, hepatitu, širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimais. Be to, alkoholis trikdo vitaminų įsisavinimą.
Praneša PR agency „Pro Group”
