Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2019 m. pirmąjį ketvirtį vidutinis darbo užmokestis sudarė 1262,7 Eur. Pagal seną mokesčių sistemą perskaičiuotas darbo užmokestis sudarė 979,6 Eur ir buvo 9,4 proc. didesnis nei prieš metus, tačiau kilo šiek tiek lėčiau nei 2018 m. Gana pastebimai išsiskyrė augimo tendencijos privačiajame ir viešajame sektoriuose. Pastarajame atlyginimai kyla vis sparčiau, o privačiajame jų augimas lėtėja.
Pernai privačiajame sektoriuje darbo užmokestis padidėjo 9,5 proc. Tokį spartų augimą lėmė ne tik nemenkas darbuotojų trūkumas, bet ir pradėta taikyti nuostata, kad minimalioji mėnesinė alga (MMA) mokama tik nekvalifikuotiems darbuotojams, ir nustatyta Sodros įmokų apatinė riba. Šiais metais pastarųjų dviejų administracinių sprendimų poveikis darbo užmokesčio augimui išnyko ir atlyginimai ėmė augti pastebimai lėčiau – 7,2 proc.
Minėta apatinė riba sumažino paskatas mokėti mažiau nei MMA, nes Sodros įmokos pradėtos skaičiuoti nuo ne mažesnio nei MMA dydžio. Pavyzdžiui, iki 2018 m. šalyje buvo apie 160 tūkst. mažiau nei MMA uždirbančių darbuotojų, tačiau, pradėjus taikyti Sodros įmokų apatinę ribą, jų sumažėjo maždaug 50 tūkst. (iki 110 tūkst.). Šis sumažėjimas nereiškia, kad dauguma tų darbuotojų buvo atleisti iš darbo: mažėjant uždirbusiųjų mažiau nei MMA, panašiu dydžiu didėjo uždirbusiųjų daugiau nei MMA skaičius. Taigi, tiesiog buvo pakeltas daugumos tų darbuotojų atlyginimas. Šiais metais Sodros įmokų apatinė riba poveikio metiniam darbo užmokesčio augimui nedaro, todėl augimas sulėtėjo.
Kita priežastis, galėjusi šiek tiek sulėtinti darbo užmokesčio privačiajame sektoriuje augimą, yra nebe taip sparčiai, kaip anksčiau, didėjantis darbuotojų trūkumas. Pavyzdžiui, nuo 2018 m. įmonių, susiduriančių su darbuotojų trūkumu, dalis iš esmės nedidėjo. Šios dalies augimą galėjo prislopinti palankesnės migracijos tendencijos. Pavyzdžiui, nuo praėjusių metų lapkričio mėn. į šalį atvykstančių asmenų skaičius nuolat viršija išvykstančiųjų skaičių. Be to, beveik nebedidėjantis darbuotojų trūkumas gali būti susijęs ir su šiek tiek atsargesniu įmonių požiūriu į galimybes ir toliau taip sparčiai kelti atlyginimus. Tokį požiūrį galėjo lemti didėjančios rizikos pasaulio ir ES ekonomikos augimui.
Viešajame sektoriuje ilgą laiką didėjęs apie 6–7 proc., šių metų pirmąjį ketvirtį atlygis jame kilo 14,3 proc. Tokį padidėjimą lėmė sprendimas maždaug 15–19 proc. pakelti švietimo ir sveikatos priežiūros darbuotojų darbo užmokestį. Šių metų valstybės ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetuose numatytas išlaidų, labiausiai susijusių su darbo užmokesčiu, augimas yra didžiausias nuo ekonomikos atsigavimo pradžios, todėl viešajame sektoriuje atlyginimai šiemet gali kilti panašiai ar net šiek tiek sparčiau nei 2018 m.
Lietuvos bankas prognozuoja, kad šiais ir kitais metais darbo užmokesčio augimas šalyje bus spartus, tačiau lėtesnis nei pernai ir sudarys atitinkamai 8,1 ir 6,7 proc.
Mindaugas Milieška
Lietuvos bankas
