11 C
Palanga
2024 / 03 / 29

Palanga

Ar jau skaitėte?

 

- Reklama -

XX amžius

Pirmojo pasaulinio karo metu, 1915 m. kovo 17 d.–21 d., Klaipėdą buvo užėmusi Rusijos imperijos kariuomenė. Pagal Versalio sutartį (1919 m.) miestas ir Klaipėdos kraštas buvo perduotas Antantės valdymui. Antantės valstybių vardu nuo 1920 m. vasario 15 d. Klaipėdos kraštą valdė Prancūzijos atstovas. 1923 m. Lietuvos vyriausybei ir Lietuvos Šaulių Sąjungai inscenizavus Klaipėdos krašto gyventojų sukilimą, miestas 1923 m. sausio 15 d. buvo užimtas ir netrukus formaliai prijungtas prie Lietuvos Respublikos.

Tapusi vieninteliu Lietuvos uostu Klaipėda iš miško uosto ėmė darytis žemės ūkio gaminių (mėsos, sviesto, javų, pluošto) eksporto ir pramonės gaminių (mašinos, trąšos, akmens anglis, benzinas, žibalas) importo uostu. Nuolat didėjo bendras į Klaipėdą įplaukusių ir išplaukusių laivų tonažas.

Lietuvos valdymo metais daugiausiai buvo investuojama į Klaipėdos uosto modernizaciją. Pastatytos naujos krantinės, prekybos baseinas (1930 – 1932 m.). Ūkio monopolijos „Maistas“, „Pieno centras“ įsteigė savo filialus, pastatė sandėlius, „Lietuvos eksportas“ Smeltėje įrengė mėsos fabriką su didelėmis šaldyklomis ir elevatoriais. Atsikėlusių žydų iš Lietuvos kapitalo dėka 1925 m. buvo atidaryta didžiausia Lietuvoje „Klaipėdos“ tekstilės įmonė, 1928 m. – verpalų fabrikas „Liverma“. Braudamasi į miesto ekonomiką, 1935 m. valstybė perėmė bendrovę „Bisdom und Zoon“, valdžiusią du faneros fabrikus bei subsidijavo celiuliozės ir popieriaus fabriką. Tai buvo dvi didžiausios krašto įmones. Be to, 1924 – 1932 m. Lietuva geležinkeliu sujungė Klaipėdą su šalies geležinkelių tinklu (geležinkelis Telšiai–Klaipėda), o 1938 m. buvo baigtas tiesti Žemaičių plentas, sujungęs Klaipėdą su Kaunu.

4 dešimtmetyje Lietuvos pastangos sulietuvinti didžiąja dalimi vokišką Klaipėdos miestą pagyvino kultūrinį Klaipėdos gyvenimą. 1934 m. buvo surengta pirmoji Jūros šventė, įsteigtas Prekybos institutas, ruošęs specialistus uostui, prekybai ir pramonei, pastatyti nauji lietuviškos Vytauto Didžiojo gimnazijos rūmai, 1935 m. įkurtas Respublikos pedagoginis institutas, iš Šiaulių atkelta lietuviška teatro trupė, 1936 m. pastatyta lietuviško radijo stotis. Be to, lietuvių darbininkams buvo pastatyti nauji gyvenamųjų namų kvartalai. Tačiau šis Lietuvos skverbimasis į Klaipėdą nuėjo perniek, kai 1939 m. kovo 22 d. Lietuvos vyriausybė priėmė Vokietijos ultimatumą ir grąžino jai Klaipėdos kraštą.

Kitą dieną miestą užėmė Trečiojo Reicho kariuomenė. Propagandiniais sumetimais pasveikinti klaipėdiečių sugrįžus tėviškėn į miestą atvyko kreiseriu „Deutschland“ Adolfas Hitleris. Klaipėdą turėjo palikti dauguma lietuvių ir žydų. 1939 – 1945 m. miestas buvo Vokietijos Reicho dalis, nuo 1939 m. jame veikė povandeninių laivų mokomoji flotilė. Vokietijai užpuolus SSRS, 1941 m. birželio 22 d. Klaipėda buvo bombarduojama sovietų aviacijos. SSRS kariuomenei puolant Rytų Prūsijos kryptimi, senieji Klaipėdos miesto gyventojai 1944 m. rudenį buvo per Kuršių neriją priverstinai evakuoti į Vokietiją (po karo grįžo tik labai menkas jų nuošimtis). Per sovietų aviacijos bombardavimus 1944 m. spalį buvo sugriautas miesto centras. Atsitraukdamos, trys Reicho armijos divizijos užminavo strateginius objektus, susprogdino tiltus, uosto įrenginius. 1945 m. sausio 28 d. rytą į apleistą Klaipėdą įžengė Raudonoji armija. Karinėje komendantūroje tą dieną buvo užregistruoti tik 28 mieste likę civiliai gyventojai. Iš viso per karą Klaipėdoje sugriauta apie 60 proc. namų, teliko 6 senieji gyventojai.

- Reklama -

Evakuavus beveik visus senuosius miesto gyventojus, miestas neteko senosios septynių šimtmečių vokiečių – lietuvių koegzistencijos tradicijos. Iki 7-8 dešimtmečių sandūros naujoji Klaipėda naujakurių iš visos SSRS buvo kuriama nepaisant miesto istorijos arba priešpriešinant save jai. Kelis pirmuosius pokario dešimtmečius Klaipėda atliko iš esmės ekonominės SSRS provincijos, su itin išvystyta žvejybos pramone, vaidmenį. 1986 m. ėmė veikti tarptautinė perkėla Klaipėda–Mukranas.

8-ojo dešimtmečio pr. suaktyvėjo meninis, humanitarinis gyvenimas, miesto vadovų iniciatyva Klaipėdoje buvo įkurdinti Lietuvos aukštųjų mokyklų fakultetai, kurių pagrindu 1991 m. įkurtas Klaipėdos universitetas, rugpjūčio 23 dieną nugriautas Lenino paminklas. 1992 m. patvirtintas atkurtas Klaipėdos herbas. 1997 m. įkurta Klaipėdos laisvoji ekonominė zona. 2001 m. patvirtintas plėtros strateginis planas.

Nuo pirmųjų mūsų eros amžių dabartinės Klaipėdos teritorijoje lokalizuojamos kuršių gyvenvietės. Miesto pradžia laikomi 1252 metai. Tuomet Dangės upės žiotyse Livonijos ordinas ir Kuršo vyskupas nusiaubė gyvenvietę ir jos vietoje pastatė Memelburgo pilį, prie kurios kūrėsi miestas. 1258 m. suteiktos Liubeko miesto teisės. Klaipėda planuota kaip Kuršo regiono ir vyskupystės centras, bet faktiškai juo niekad netapo dėl nuolatinių aplinkinių genčių puldinėjimų.

- Reklama -

Klaipėdos vardas (Caloypede) pirmąkart minimas Vytauto laiške 1413 m., kuriame politiniais sumetimais teigiama, esą miestas pastatytas žemaičių žemėje (iš tiesų – Pilsote, kuršių teritorijoje). 1422 m. Melno taika baigė ilgą konfliktą tarp Vokiečių ordino ir LDK (Klaipėda išliko vokiečių rankose), kuris trumpam atsinaujino tik Trylikos metų karo metu, kai 1455 m. miestą buvo trumpam užėmusios žemaičių pajėgos. 1475 m. miestui suteikta Kulmo teisė. Iki XVI a. 2-osios pusės kariniais sumetimais Klaipėdoje nebuvo leidžiama mūrinė statyba.

Melno taikos sutartimi nustačius nuolatinę sieną tarp Ordino ir Lietuvos, prasidėjo aktyvesnis Klaipėdos apylinkių apgyvendinimas. Vokiečių pirkliai taikos metu jau galėjo keliauti į Lietuvą, naudotis Žemaitijos vandens keliais, todėl XVI a. Klaipėda itin sparčiai vystėsi. Atsirado pirmieji amatų cechai, buvo įsteigta pirklių gildija, prasidėjo laivų statyba ir jūrų prekyba. Nuo XVIII a. vidurio anglų pramonininkų ir prekybininkų dėka Klaipėda tapo didžiausiu regiono medienos eksporto uostu.

Vokiečių ordino valstybei žlugus, nuo 1525 m. Klaipėda priklausė Prūsijos hercogystei, nuo 1701 m. – Prūsijos karalystei. 1540 m. beveik visas miestas sudegė, po gaisro susiformavo stačiakampis senamiesčio gatvių tinklas. 1595 m. prijungtas Krūmamiestis. Iki 1620 m. mieste veikė lietuvių ir vokiečių evangelikų bažnyčios, kūrėsi anglai, olandai, škotai, danai, švedai. 1629 – 1635 m. miestą valdė Švedija, o Septynerių metų karo metu 1757 – 1762 m. – Rusijos imperija. 1722 m. prijungtas Frydricho miestas (vok. Friedrichstadt, iki 1693 m. vad. Odų priemiestis). 1725 ir 1731 m. pastatytos pirmosios pramonės įmonės – odos dirbtuvės. Napoleonui sumušus Prūsiją, 1807 – 1808 m. Klaipėda buvo Prūsijos karaliaus šeimos ir karališkojo dvaro rezidencijos vieta, faktiškai – laikinoji Prūsijos sostinė. 1856 m. prijungtas Vitės priemiestis. 1871 m. kartu su Prūsija tapo Vokietijos imperijos dalimi.

1900 m. prie Klaipėdos prijungta Smiltynė, 1918 m. – Smeltė ir Bomelsvitė. 1904 m. ėmė kursuoti elektrinis tramvajus. Pagal Versalio sutartį (1919 m.) miestas ir Klaipėdos kraštas 1920 m. perduotas Antantės valdymui. Klaipėdoje įsikūrė prancūzų karinis garnizonas. 1923 m. Lietuvos vyriausybei parėmus Klaipėdos krašto gyventojų sukilimą, Klaipėdos kraštą užėmė Lietuva ir miestas 1923 m. sausio 15 d. prijungtas prie Lietuvos Respublikos. Klaipėdos kraštą Lietuvai pripažino ir Tautų Lygos ambasadorių konferencija (pagal specialiai 1924 m. sudarytą Klaipėdos krašto konvenciją).

Miestas, kartu su Klaipėdos kraštu, Lietuvos Respublikoje tarpukario metais sudarė autonominę teritoriją, kurios statusą apibrėžė Lietuvos ir Europos didžiųjų valstybių 1924 m. pasirašyta Klaipėdos konvencija. Lietuvos vyriausybei priėmus Vokietijos ultimatumą 1939 m. kovo 23 d. miestą užėmė nacistinė Vokietija.

- Reklama -

Kaip išvengti nugaros problemų?

Nugaros skausmas yra viena iš labiausiai paplitusių būklių, su kuria susiduria žmonės visame pasaulyje. Apskaičiuota, kad iki 80% suaugusiųjų bent kartą gyvenime patiria nugaros skausmą. Tai dažnai nutinka dėl netaisyklingos laikysenos, mankštos stokos, sėdimo...

Palangoje įrengtas grynuosius pinigus priimantis „Luminor“ bankomatas

Geros naujienos „Luminor“ banko klientams Palangoje – klientų pageidavimu mieste įrengtas pirmasis grynuosius pinigus priimantis „Luminor“ bankomatas. „Nuolat stengiamės atitikti savo klientų poreikius ir atsižvelgti į jų prašymus, todėl mieste įrengėme jų pageidautą bankomatą. Dabar...

Kokių priemonių reikia norint nepriekaištingai atlikti nagų priauginimą?

Nagų grožis labai svarbus visoms savimi besirūpinančioms moterims todėl, kad sutvarkyti ir dailiai nulakuoti nagai atrodo tvarkingai ir leidžia Jums jaustis estetiškai patraukliai. Taigi, nagų priauginimo procedūros, kurios leidžia merginoms turėti ilgesnius, tvirtesnius ir...

Svarbi informacija norint saugiai pervežti didelius krovinius

Prieš vežant didelius krovinius, būtina atlikti išsamų rizikos įvertinimą. Šiame vertinime turėtų būti nustatyti visi galimi pavojai, įskaitant kliūtis maršrute, oro sąlygas ir krovinio svorį bei matmenis. Rizikos vertinime taip pat turėtų būti įvertintas...

Skrandžio skausmas: kodėl atsiranda ir kaip jo išvengti

Skrandis yra vienas iš svarbiausių virškinimo organų, atliekantis pagrindinį vaidmenį maisto perdirbime ir maistinių medžiagų įsisavinime. Skrandžio skausmas pažįstamas daugeliui – bent kartą gyvenime su juo yra susidūręs kone kiekvienas mūsų. Nors dažniausiai skrandžio...

Kada verta iškeisti didesnį būstą į mažesnį

Daug metų Lietuvoje didesnis būstas laikytas pranašesniu už mažesnes gyvenamąsias erdves. Tačiau keičiantis ekonominei padėčiai ir visuomenės vertybėms, šis suvokimas sparčiai keičiasi. Kas lemia mažesnių būstų populiarėjimą bei kokius aspektus reikėtų apsvarstyti prieš priimant...

Lietuvos ežerai praturtinti dirbtiniu būdu išveistais plačiažnypliais vėžiais

Žuvininkystės tarnybos vykdomi plačiažnyplių vėžių (Astacus astacus L) išteklių atkūrimo Lietuvos vandens telkiniuose darbai antri metai iš eilės yra sėkmingi. Praėjusiais metais pavyko dirbtiniu būdu išveisti ir į Veprio ežerą (Zarasų raj.) išleisti 2...

Reguliarūs pusryčiai ir subalansuota mityba – raktas į gerą moksleivių sveikatą

Vasaros laikotarpiu laisvesnius vaikų valgymo įpročius vėl grąžinti į rudenį grįžtančią rutiną tėvams yra tikras išbandymas. Specialistai atkreipia dėmesį, kad nuolat augimo procese esančių vaikų mityba turėtų būti nuosaiki, įvairialypė ir subalansuota bei ypač...

Duotas startas atsinaujinusiai Moterų Lietuvos krepšinio lygai

Penktadienį, rugsėjo 15 dieną, Panevėžyje surengtas Moterų Lietuvos krepšinio lygos (MLKL) atidarymas. Artėjantį 2023-2024 m. sezoną lyga pasitinka atsinaujinusi – iškilmingo renginio metu pristatytas naujasis generalinis lygos rėmėjas „SMART WAY“, o lyga nuo šiol...

Mirė pro ligoninės langą iššokęs pacientas

Mirė pro Biržų ligoninės langą iššokęs pacientas, praneša policija. Teisėsaugos duomenimis, šeštadienį, apie 22 val. iš VŠĮ Biržų ligoninės antro aukšto, per langą, iššoko pacientas (gim. 1981 m.), kuris nuo 2023 metų gegužės 15 d....

Darbo ateities tyrėja: į dirbtinį intelektą reiktų žiūrėti, kaip į vasaros praktikantą, kuris visą...

Dirbtiniam intelektui sparčiai skinantis kelią į visas darbo sritis, neretam kyla nerimas dėl ateities. Aalto universiteto darbo ateities tyrimų programos vadovė ir dėstytoja Herta Vourenma sako, kad pokyčius išgyvename visi, svarbiausia – prie jų...

Istorija iš gyvenimo: prostatos vėžys neaplenkia ir stipriausių

59-erių kaunietis Algirdas Jakimavičius atviras – jei galėtų laiką atsukti atgal, į savo sveikatą žiūrėtų kitaip. Prieš kelerius metus prostatos vėžiu susirgęs, jos operaciją patyręs vyras šiandien pasakoja, kaip ir daugelis, į pirmuosius organizmo...

Kaip po nerūpestingo vasaros sezono atgauti gerą fizinę formą?

Pasibaigus vasaros sezonui daugelis iš mūsų susiduria su nerūpestingų atostogų ir dinamiško gyvenimo ritmo pasekmėmis. Tačiau gera žinia ta, kad po vasaros sezono susigrąžinti sportinę formą yra gana nesudėtinga, jei tik nuosekliai laikysitės savo...

Žinoma vizažistė pataria: kaip atlikti nepriekaištingą makiažą su vos keliomis priemonėmis

Be makiažo nė dienos neįsivaizduojantys žmonės dažniausiai savo kosmetinėse turi begales produktų. Visgi, nors neretai kyla pagunda pirkti naujus produktus, savo grožio rutiną paįvairinti galima ir su jau turimais produktais. Žymi vizažistė Alina Silivanova-Alinka...