Ekonomika
Klaipėda yra svarbus vakarų Lietuvos ekonomikos centras. Šalia miesto veikiantis uostas lemia tai, kad Klaipėda yra kartu ir labai svarbus transporto mazgas. Rytinėje miesto dalyje veikia Klaipėdos LEZ (laisvoji ekonominė zona), leidžianti įmonėms gauti tam tikro lygio mokestines lengvatas. Čia taip pat 2001-aisiais metais pastatyta pirmoji Pabaltijyje geoterminė jėgainė, tiekianti žemės gelmių šilumą Klaipėdai. Mieste didžiausia BVP dalis sukuriama paslaugų sektoriuje. Klaipėdiečių pajamos yra didesnės, nei vidutinės gyventojų pajamos Lietuvoje.
Darbo rinka
Klaipėdoje yra vienas mažiausių nedarbo lygių Lietuvoje. 2006 m. liepos mėnesį jis siekė vos 3 proc. ir toliau mažėja. Nemaža dalis darbdavių susiduria su darbo jėgos trūkumu.
Klaipėdos gyventojų sudėtis istoriškai labai keitėsi. Įkūrus miestą dauguma jo gyventojų buvo vokiečiai, tačiau apylinkių gyventojai iki pat XX a. pradžios buvo daugiausia lietuviai. Nors mieste lietuvių buvo nedaug, tačiau Klaipėda buvo svarbus lietuvių kultūros centras, spaudos draudimo laikotarpiu jame spausdintos lietuviškos knygos lotyniška abėcėle.
1945 m. praktiškai visi gyventojai iš miesto pasitraukė su vokiečių kariuomene. 1946–1953 m. miestas buvo iš naujo apgyvendintas, tarp naujųjų gyventojų didelę dalį sudarė rusai ir kitų TSRS respublikų gyventojai, atsiųsti dirbti naujai kuriamose ir atkuriamose miesto pramonės įmonėse, kiti atvyko savo iniciatyva. Tuo pačiu metu į miestą aktyviai kėlėsi ir lietuviai. Pagal gyventojų surašymų duomenis Klaipėdoje gyveno lietuvių:
- 1959 m. – 55,2 %
- 1970 m. – 60,9 %
- 1979 m. – 61,5 %
- 1989 m. – 63,0 %
- 2001 m. – 71,3 %
2009 metų duomenimis, mieste gyveno 183433. 2007 metais gyventojų skaičius pagal amžių:
- 0–14 m. 14,0 %
- 15-59 m. 67,1 %,
- 60+ m. 18,9 %.
2009 m. mieste gyveno 83 992 vyrai ir 99 441 moterys. Gyventojų sudėtis pagal tautybę, 2001 metų surašymo duomenimis buvo:
- Lietuviai 71.3 %
- Rusai 21,3 %
- Ukrainiečiai 2,4 %
- Baltarusiai 1,9 %
- Lenkai 0,4 %
- Kiti 1,2 %
- Reklama -