16 C
Palanga
2024 / 03 / 28

Niekas nenorėjo dirbti?

Ar jau skaitėte?

Žilvinas Šilėnas
Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas.

Nors dabar daug kas skundžiasi darbuotojų trūkumu ir su tuo susijusiu atlyginimų augimu, retai pastebima, kad nedirbančių žmonių ne tik nemažėja, bet net daugėja. Štai 2018 m. liepą Lietuvoje oficialiai registruota 142 660 bedarbių (Lietuvos darbo biržos duomenys). 2017-ųjų liepą jų buvo 134117, 2016-ųjų tą patį mėnesį-139 407.

- Reklama -

Žinoma, palyginti su rekordu, kai 2010 m. liepą šalyje buvo 330 tūkst. bedarbių, tai neatrodo baisiai. Tačiau 2008 m. liepą buvo tik 69 tūkst. bedarbių. Net ir Vilniaus mieste tendencija panaši. 2018 m. bedarbių yra 25 tūkst., 2016 m. jų buvo 21 tūkst., 2010 m. – 54 tūkst., o 2008 m. -10 tūkst. Vilniaus bedarbių statistika iš esmės atkartoja Lietuvos statistiką: dabar yra geriau nei per krizę, truputį prasčiau nei prieš keletą metų ir daug prasčiau nei prieš krizę.

Bedarbių skaičiaus padidėjimo keliais procentais galima būtų nesureikšminti. Gal čia matome „Sodros” grindų pasekmes (nuo 2018 m. dirbantiesiems pusę etato „Sodros” įmokos skaičiuojamos kaip nuo viso etato; tad samdyti žmones ne visai darbo dienai tapo brangiau). Kita vertus, jau keleri metai iš eilės, nepaisant spartaus ekonomikos augimo (ar spartaus ES kontekste), bedarbių skaičius nesikeičia.

Atkreipkite dėmesį, kad čia skaičiuojame bedarbius asmenis, o ne nedarbą procentais. Tad bedarbių daugėja, net mažėjant gyventojų skaičiui. O tai reiškia, kad šalia emigracijos ir visuomenės senėjimo, kurie ir taip mažina dirbančiųjų skaičių, mes turime ir trečią veiksnį – nedirbančiuosius.

Kitas svarbus aspektas – senėjimas yra ekonomikai nepavaldus procesas. Apsisprendimas emigruoti ar sugrįžti – tik iš dalies ekonomikos veikiamas procesas (priklausomai nuo to, kiek žmonių emigruoja dėl objektyvios ekonominės naudos, ir kiek – dėl vilties ar iš nevilties), Bet nedarbas yra visiškai ekonominis reiškinys. Tad, jei duomenys yra tikslūs, galbūt matome neramaus proceso pradžią: ekonomika auga, atlyginimas kyla, žmonių mažėja, bedarbių skaičius – stabilus ir gana aukštas, per 8 proc.

Čia gali būti keli paaiškinimai. Vienas jų – dalis nedirbančių žmonių jau niekada ir nebedirbs, nes „neapsimoka”. Nes nedirbdami, gaudami pašalpą, išmokas, kompensacijas ir prisidurdami šešėliniais darbais jie susirenka panašią pinigų sumą, kaip dirbdami.

- Reklama -

Tai – ekonomistų taip vadinami „nedarbo spąstai”. Lietuvoje jie yra gana aukšti ir siekia apie 80 proc., t. y. nustojęs nedirbti ir pradėjęs dirbti statistinis pilietis gali tikėtis tik apie 20 proc. didesnių pajamų. Retorinis klausimas: ar atlyginimai per maži, ar pašalpos per didelės?

Tačiau nedarbo pašalpos priklauso ir nuo buvusio ta atlyginimo. Uždirbusieji mažai iš pašalpos gali tikėtis kone tų pačių pajamų kaip iš atlyginimo, Uždirbusieji daugiau (pavyzdžiui, pusantro vidutinio atlyginimo), iš pašalpos gaus mažiau nei pusę atlyginimo. Tuos, kurie labiau kvalifikuoti, veržlesni ir aktyvesni, dar ir valdiška sistema ragina kuo greičiau „nulipti nuo sofos”, ir atvirkščiai – lėtesnius, pasyvesnius ir šiaip labiau linkusius sėdėti ant sofos ji skatina ant jos ir pasilikti. Nenuostabu, kad apie ketvirtadalis iš 142 tūkst. bedarbių yra ilgalaikiai, t. y. darbo neturintys metus ar ilgiau, o jų skaičius pastaraisiais metais irgi ūgtelėjo.

Neatitikimas tarp to, ką darbuotojai moka, ir to, ko reikia darbdaviams, yra diagnozė, kurią darbo rinkai kone kiekvienais metais nustato ekspertai. Čia galima kaltinti ir švietimo, ir per(si)kvalifikavimo sistemą. Bet, jei sutariame, kad laikai, kai „pagal specialybę” dirbi visą gyvenimą, baigėsi, tai greitas perkvalifikavimas tų, kurių įgūdžių niekam nebereikia, yra svarbus trumpuoju laikotarpiu. Pagal teoriją, pinigai, išleisti žmogui perkvalifikuoti ir darbo vietai surasti, yra investicija, palyginti su pinigais, išleistais bedarbio pašalpai. Klausimas tik, artai veikia praktikoje.

Kol kas išlaidos vadinamosioms aktyvioms darbo rinkos priemonėms tik auga. 2016 m. išlaidos darbo rinkos priemonėms beveik siekė 2010-ųjų-t. y. krizės apogėjaus – lygį, nors bedarbių tada buvo dvigubai daugiau. Čia kyla du klausimai. Pirmas – jei valdiška darbo rinkos reguliavimo ir paslaugų sistema tiek pabrango, kodėl turime tiek bedarbių? Ir antras – jei dabar, geraisiais laikais, kai ekonomika ir atlyginimai auga, išleidžiame tiek pinigų, kas bus, jei ekonomikos augimą pakeis stagnacija ar net nuosmukis?

- Reklama -

Bet dar svarbiau, kad ilguoju laikotarpiu persikvalifikavimo įgūdžius turi įdiegti ir švietimo sistema. Šalia istorijos datų ir formulių pedagogai turėtų mokyti mokytis, o ne kurti iliuziją, kad prieš dvidešimt metų gautas diplomas garantuos žinojimą. Priešingu atveju, mokesčių mokėtojų pinigais švietimo sistema ruoš istorikus, kuriuos perkvalifikavimo sistema perdarinės į frezuotojus. Aišku, kvalifikuotas frezuotojas su aukštuoju istorijos išsilavinimu yra nuostabu. Tik-brangu.

143 tūkst. bedarbių yra gera dingstis pamąstyti, kodėl tautoje, kuri didžiuojasi patarle „Kas nedirba-tas nevalgo” yra tiek nedirbančiųjų.

Žilvinas Šilėnas
Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas

- Reklama -

Kaip išvengti nugaros problemų?

Nugaros skausmas yra viena iš labiausiai paplitusių būklių, su kuria susiduria žmonės visame pasaulyje. Apskaičiuota, kad iki 80% suaugusiųjų bent kartą gyvenime patiria nugaros skausmą. Tai dažnai nutinka dėl netaisyklingos laikysenos, mankštos stokos, sėdimo...

Palangoje įrengtas grynuosius pinigus priimantis „Luminor“ bankomatas

Geros naujienos „Luminor“ banko klientams Palangoje – klientų pageidavimu mieste įrengtas pirmasis grynuosius pinigus priimantis „Luminor“ bankomatas. „Nuolat stengiamės atitikti savo klientų poreikius ir atsižvelgti į jų prašymus, todėl mieste įrengėme jų pageidautą bankomatą. Dabar...

Kokių priemonių reikia norint nepriekaištingai atlikti nagų priauginimą?

Nagų grožis labai svarbus visoms savimi besirūpinančioms moterims todėl, kad sutvarkyti ir dailiai nulakuoti nagai atrodo tvarkingai ir leidžia Jums jaustis estetiškai patraukliai. Taigi, nagų priauginimo procedūros, kurios leidžia merginoms turėti ilgesnius, tvirtesnius ir...

Svarbi informacija norint saugiai pervežti didelius krovinius

Prieš vežant didelius krovinius, būtina atlikti išsamų rizikos įvertinimą. Šiame vertinime turėtų būti nustatyti visi galimi pavojai, įskaitant kliūtis maršrute, oro sąlygas ir krovinio svorį bei matmenis. Rizikos vertinime taip pat turėtų būti įvertintas...

Skrandžio skausmas: kodėl atsiranda ir kaip jo išvengti

Skrandis yra vienas iš svarbiausių virškinimo organų, atliekantis pagrindinį vaidmenį maisto perdirbime ir maistinių medžiagų įsisavinime. Skrandžio skausmas pažįstamas daugeliui – bent kartą gyvenime su juo yra susidūręs kone kiekvienas mūsų. Nors dažniausiai skrandžio...

Kada verta iškeisti didesnį būstą į mažesnį

Daug metų Lietuvoje didesnis būstas laikytas pranašesniu už mažesnes gyvenamąsias erdves. Tačiau keičiantis ekonominei padėčiai ir visuomenės vertybėms, šis suvokimas sparčiai keičiasi. Kas lemia mažesnių būstų populiarėjimą bei kokius aspektus reikėtų apsvarstyti prieš priimant...

Lietuvos ežerai praturtinti dirbtiniu būdu išveistais plačiažnypliais vėžiais

Žuvininkystės tarnybos vykdomi plačiažnyplių vėžių (Astacus astacus L) išteklių atkūrimo Lietuvos vandens telkiniuose darbai antri metai iš eilės yra sėkmingi. Praėjusiais metais pavyko dirbtiniu būdu išveisti ir į Veprio ežerą (Zarasų raj.) išleisti 2...

Reguliarūs pusryčiai ir subalansuota mityba – raktas į gerą moksleivių sveikatą

Vasaros laikotarpiu laisvesnius vaikų valgymo įpročius vėl grąžinti į rudenį grįžtančią rutiną tėvams yra tikras išbandymas. Specialistai atkreipia dėmesį, kad nuolat augimo procese esančių vaikų mityba turėtų būti nuosaiki, įvairialypė ir subalansuota bei ypač...

Duotas startas atsinaujinusiai Moterų Lietuvos krepšinio lygai

Penktadienį, rugsėjo 15 dieną, Panevėžyje surengtas Moterų Lietuvos krepšinio lygos (MLKL) atidarymas. Artėjantį 2023-2024 m. sezoną lyga pasitinka atsinaujinusi – iškilmingo renginio metu pristatytas naujasis generalinis lygos rėmėjas „SMART WAY“, o lyga nuo šiol...

Mirė pro ligoninės langą iššokęs pacientas

Mirė pro Biržų ligoninės langą iššokęs pacientas, praneša policija. Teisėsaugos duomenimis, šeštadienį, apie 22 val. iš VŠĮ Biržų ligoninės antro aukšto, per langą, iššoko pacientas (gim. 1981 m.), kuris nuo 2023 metų gegužės 15 d....

Darbo ateities tyrėja: į dirbtinį intelektą reiktų žiūrėti, kaip į vasaros praktikantą, kuris visą...

Dirbtiniam intelektui sparčiai skinantis kelią į visas darbo sritis, neretam kyla nerimas dėl ateities. Aalto universiteto darbo ateities tyrimų programos vadovė ir dėstytoja Herta Vourenma sako, kad pokyčius išgyvename visi, svarbiausia – prie jų...

Istorija iš gyvenimo: prostatos vėžys neaplenkia ir stipriausių

59-erių kaunietis Algirdas Jakimavičius atviras – jei galėtų laiką atsukti atgal, į savo sveikatą žiūrėtų kitaip. Prieš kelerius metus prostatos vėžiu susirgęs, jos operaciją patyręs vyras šiandien pasakoja, kaip ir daugelis, į pirmuosius organizmo...

Kaip po nerūpestingo vasaros sezono atgauti gerą fizinę formą?

Pasibaigus vasaros sezonui daugelis iš mūsų susiduria su nerūpestingų atostogų ir dinamiško gyvenimo ritmo pasekmėmis. Tačiau gera žinia ta, kad po vasaros sezono susigrąžinti sportinę formą yra gana nesudėtinga, jei tik nuosekliai laikysitės savo...

Žinoma vizažistė pataria: kaip atlikti nepriekaištingą makiažą su vos keliomis priemonėmis

Be makiažo nė dienos neįsivaizduojantys žmonės dažniausiai savo kosmetinėse turi begales produktų. Visgi, nors neretai kyla pagunda pirkti naujus produktus, savo grožio rutiną paįvairinti galima ir su jau turimais produktais. Žymi vizažistė Alina Silivanova-Alinka...