Pritrūkus skiepų, nuo gripo apsaugos kaukė

Nuo gripo bakterijų apsaugos kaukė

Egzistuoja daugybė gripo viruso padermių. Dėl nuolatinių mutacijų šie virusai lengvai plinta, o nuo jų apsisaugoti tampa vis sunkiau: net jei imuninė sistema turi su gripu kovojančių antikūnų, ji gali neatpažinti naujos viruso padermės.

Vienas iš veiksmingiausių apsisaugojimo nuo gripo būdų yra skiepai. Tyrimų duomenimis, pasiskiepijusiems gripo komplikacijų tikimybė sumažėja 27 proc., o mirties – net 48 proc.. Kaip bebūtų, net geriausiu atveju skiepai nesuteikia visiško imuniteto virusui, o apsaugo nuo 70-90 proc. gripo bakterijų.

Šiemet skiepais susidomėjo kur kas didesnis skaičius žmonių nei ankstesniais metais, todėl dauguma gydymo įstaigų vakcinos jau pritrūko. Nespėjusiems pasiskiepyti ar apskritai neketinantiems to daryti, patariama naudoti alternatyvią apsaugą nuo gripo bakterijų – apsauginę kaukę. Ją sveikatos priežiūros specialistai rekomenduoja dėvėti ir sveikiesiems, ir gripo virusu jau apsikrėtusiems. Pastariesiems, net ir dėvint kaukę, nuo kitų žmonių reikėtų stengtis laikytis bent vieno metro atstumu.

Gruodį keliaujantys traukiniais apsaugines kaukes gaus nemokamai – jas atsiimti galės pirkdami traukinio bilietą geležinkelio kasoje. „Gintarinės vaistinės“ kartu su AB „Lietuvos geležinkeliai“ rengiama akcija tęsis dvi savaites, per kurias bus išdalinta per 20 tūkstančių apsauginių kaukių.

Neskubėkite kovoti su temperatūra

- Reklama -

Gripui būdinga staigi ligos pradžia: karščiavimas, sausas kosulys, gerklės, galvos ir raumenų skausmas, nuovargis ir silpnumas. Jei vis dėlto susirgote, vos pajutę pirmuosius simptomus, neignoruokite jų, tačiau ir nepulkite gerti bet kokių vaistų.

„Labai dažnai žmonės vartoja daug įvairių karščiavimą mažinančių vaistų, nes mano, kad kuo greičiau sumažins temperatūrą, tuo greičiau ir išgis. Gripas yra virusinė infekcija, todėl nereikia skubėti mažinti temperatūros vaistais – kurį laiką reikia leisti organizmui karščiuoti. Karščiavimas yra viena iš organizmo gynybos funkcijų: aukštą temperatūrą jis tarsi kareivį paleidžia į karą su virusu“, – sako „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Rūta Armonienė.

Anot jos, ligą žmogus turi išsirgti, todėl labai neteisingai elgiasi tie, kurie sirgdami gripu eina į darbą, į mokyklą kone per prievartą išsiunčia vaikus. Klysta ir mokytojai, kurie sergančius vaikus laiko pamokose, neatleidžia nuo atsiskaitymų. Pagrindinėmis klaidomis susirgus gripu vaistininkė įvardina nesigydymą namuose, perteklinį karščiavimą mažinančių vaistų vartojimą, per mažą kiekį arbatų ir kitų skysčių, nesikreipimą į gydytoją ir patarimų klausymą ne iš specialistų lūpų.

„Užuot paskambinę į vaistinę ar savo šeimos gydytojui, žmonės dažnai patarimo klausia pažįstamų bobučių, kaimynių ir renka informaciją iš tokių šaltinių, iš kurių nederėtų. Tuomet savarankiškai pasirenka vartoti per daug vaistų – ir temperatūrą mažinančių, ir sudėtinių vaistų nuo peršalimo“, – sako R. Armonienė.

Pajutus į gripą panašius simptomus, rekomenduojama likti namuose ir kreiptis į šeimos gydytoją. Esant aukštesnei nei 38,5 laipsnių temperatūrai, ją sumažinti vaistais. Jei temperatūra nekrenta ar savijauta labai bloga ir asmuo negali nuvykti į gydymo įstaigą, reikia kviesti greitąją medicinos pagalbą.

Norint apsisaugoti nuo gripo, rekomenduojama:

– Reguliariai plauti rankas su muilu ir vandeniu arba naudoti rankų dezinfekcijos priemones, ypač nusikosėjus ar nusičiaudėjus.
– Kosint ar čiaudint užsidengti nosį ir burną – geriausia vienkartinėmis nosinaitėmis, galima užsidengti skepetaite, sulenkta alkūne.
– Panaudotas nosinaites nedelsiant išmesti tam skirtose vietose.
– Stengtis neliesti akių, nosies ir burnos, ypač neplautomis rankomis.
– Vengti masinių renginių, nesilankyti žmonių susibūrimo vietose. Jei to išvengti neįmanoma – dėvėti apsauginę kaukę.
– Susitikus su kitais asmenimis, vengti prie jų liestis (apkabinti, bučiuoti, spausti ranką).