Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, 2011 m. Lietuvoje palyginti su 2010 m. smarkiai išaugo žarnyno infekcinių ligų protrūkių skaičius. Pernai buvo užregistruoti 437 žarnyno infekcinių ligų protrūkiai. Šiuose, dažniausiai per maistą plintančių ligų židiniuose, susirgo ir į asmens sveikatos priežiūros įstaigas kreipėsi 1228 asmenys, 873 (71 %) asmenys buvo gydomi ligoninėse. 2010 m. tokių protrūkių buvo 190, o protrūkių metu žarnyno infekcinėmis ligomis susirgo 538 asmenys.
„Nerimą kelia augantis susirgimų skaičius. Ligų protrūkiai parodo, kad nepaisoma asmeninės ir maisto tvarkymo higienos, neatsakingai elgiamasi su maisto žaliavomis“, – sakė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas dr. doc. Saulius Čaplinskas.
Per maistą plintančios užkrečiamosios ligos protrūkis – tai sergamumas, kylantis tam tikromis sąlygomis, esant dviem ir daugiau epidemiologiškai susietiems žmonių tos pačios užkrečiamosios ligos ir (ar) infekcijos atvejams, arba situacija, kai nustatytas atvejų skaičius viršija laukiamus įprastinius skaičius ir kai atvejai yra susiję arba gali būti susiję su tuo pačiu maisto ar vandens šaltiniu.
Pagal susirgimų išplitimo židiniuose pobūdį ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro protrūkių apibūdinimą, 352 (80,5 %) protrūkiai atitiko šeimyninio protrūkio apibūdinimą (2 ir daugiau epidemiologiškai susiję atvejai vienoje šeimoje), 85 (19,5 %) protrūkiai atitiko išplitusio protrūkio apibūdinimą (2 ir daugiau epidemiologiškai susiję atvejai, užregistruoti daugiau nei vienoje šeimoje).
Dvidešimt vienas išplitęs protrūkis buvo susijęs su maisto tvarkymo subjektais (maitinimo ir prekybos įmonėmis), 52 protrūkiai kilo vaikų ugdymo įstaigose, keturi protrūkiai kilo dėl privačiuose pobūviuose vartoto maisto, paruošto namų aplinkoje, 7 protrūkiai buvo siejami su užsikrėtimu kitose vietose.
Dažniausia protrūkių, kilusių tiek namų aplinkoje, tiek kitose aukščiau minėtose įmonėse ar įstaigose, priežastis 2011 m. buvo Salmonella ir Rotavirus sukėlėjai, kurių lygis bendroje struktūroje atitinkamai sudarė 15,3 % ir 33,9 %. Nenustatytos etiologijos (ligos sukėlėjas neišskirtas iš susirgusiųjų klinikinės medžiagos) protrūkių lygis 2011 m. bendroje struktūroje sudarė 45,1 %.
Tarp 2011 m. užregistruotų 437 protrūkių, 67 (15,3 %) buvo salmoneliozės, 148 (33,7 %)- rotavirusinės infekcijos, 25 (5,7%) kitos nustatytos bakterinės ir virusinės etiologijos (1 Shigella flexneri, 2 Shigella spp, 2 Clostridium botulinum, 5 Campylobacter, 1 Y. Enterocolitica, 14 Norovirus, 197 (45 %) – nenustatytos etiologijos.
Pranešimus apie užregistruotus protrūkius 2011 m. nustatyta tvarka teikė 10 visuomenės sveikatos centrų. Daugiausiai pranešimų Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras gavo iš Kauno (192), Klaipėdos (103), Panevėžio (46), Vilniaus (39), Marijampolės (16) visuomenės sveikatos centrų, mažiausiai – iš Šiaulių (15), Telšių (10), Alytaus (10), Utenos (5), Tauragės (1) visuomenės sveikatos centrų.
Viena dažniausių salmoneliozės protrūkių priežasčių 2011 m. buvo gyvūninis maistas – vištiena, kiaušiniai, mėsa ir jų produktai (43,3 %), rotavirusinė infekcija vaikų ugdymo įstaigose bei šeimose plito nuo žmogaus žmogui per buitinį sąlytį neužtikrinant asmeninės higienos ligonio aplinkoje.
Daugiametė protrūkių epidemiologinė analizė rodo, kad pagrindinės protrūkių priežastys yra šios:
• Patogeniniais mikroorganizmais užteršto gyvūninio maisto (žaliavų) patekimas į rinką, maitinimo įmones, vaikų ugdymo įstaigas, kitiems vartotojams;
• Prekybos įmonėse pirktas ir vartotas nekokybiškas vartojimui paruoštas maistas (kepta vištiena, kulinarijos bei konditerijos gaminiai ir kt.);
• Netinkamas maisto tvarkymas namuose bei maisto tvarkymo subjektuose, kai sudaromos sąlygos užkratui maiste pasidauginti iki sveikatai pavojingos dozės, sudaromos sąlygos maisto užteršimui jo tvarkymo vietoje, netinkamai nukenksminamas žaliavoje esantis užkratas ir kt.
• Asmeninės bei maisto tvarkymo higienos nepaisymas namuose, vaikų ugdymo įstaigose, maisto tvarkymo įmonėse.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro informacija
Palangos.info
