Sekmadienį Palangoje, Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje vyksiantys atlaidai bus ypatingi, kadangi šią dieną parapijos tikintiesiems bus padovanota iš Romos vikariato pargabenta šv. Roko relikvija – sidabriniame relikvijoriuje esanti šio šventojo kaulo dalelė. 
Kad kurorto tikinčiuosius pasiektų ši dovana, pasirūpino Palangos parapijos klebonas Marius Venskus.
Relikviją iš Italijos M. Venskus atgabeno kovą, iki šiol ji laikyta klebonijoje – garbingiausioje vietoje prie šventųjų ikonų. Sekmadienį vyksiančių atlaidų metu per vidurdienio šv. Mišias ją į bažnyčią įneš Telšių vyskupas jo ekscelencija Jonas Boruta. Relikvija Palangoje liks ir po šv. Roko atlaidų, ji bus laikoma šv. Roko altoriuje, o tikintieji pamatyti galės kiekvieno mėnesio pirmąjį trečiadienį per vakarines mišias, kai meldžiamasi į šv. Roką.
„Kai atvažiavau į Palangą, stebėjau, kokios yra palangiškių pamaldumo praktikos. Atkreipiau dėmesį, jog jie ypatingai meldžiasi ne tik parapijos globėjai Mergelei Marijai, be ir prie šv. Roko altoriaus. Matydamas tai pagalvojau, jog būtų gerai, kai pirmąjį kiekvieno mėnesio trečiadienį, kai žmonės meldžiasi į šv. Roką ir kalbama litanija, tikinčiuosius palaiminti. Tada pradėjau domėtis, ar Palanga turi šv. Roko relikviją“, – pasakojo M. Venskus. Sužinojęs, jog kurortas tokios relikvijos neturi, klebonas pradėjo ieškoti galimybių ją parsigabenti iš Romos vikariato. „Su mūsų vyskupo J. Borutos pritarimu, pavyko“, – teigė klebonas.
M. Venskus pripažino, jog relikviją gauti miestui nėra paprasta, tačiau šįkart pasitarnavo parapijiečių pamaldumas. „Kai paaiškinau, koks didžiulis yra parapijiečių pamaldumas, kokios viltys į šv. Roką, kaip į užtarėją prieš Dievą, dedamos, buvo geranoriškai sutikta pasidalinti šia relikvija su Palanga“, – kalbėjo dvasininkas.
Relikvija bus laikoma uždaryta šv. Roko altoriuje, tikintieji galės prie čia melstis. Pirmąjį kiekvieno mėnesio trečiadienį ji bus iškeliama, atnešama ant altoriaus ir su šia relikvija bus laiminami tikintieji.
Šv. Rokas, ligonių bei žmonių su negalia užtarėjas, gimė apie 1345 – 1350 m. Manoma, kad jis mirė apie 1376 – 1379 m.
„Šventieji nėra dievai, tai – žmonės, kaip ir mes, tačiau savo gyvenimu jie užsidegė noru būti šventaisiais. Būti šventuoju reiškia realizuoti savo pašaukimą konkrečioje srityje. Šv. Rokas ypatingai globojo atstumtuosius, įvairias ligas turinčius žmones. Kai mes meldžiamės į šv. Roką, per jį garbiname Dievą ir prašome pagelbėti mums, turintiems įvairias negalias. Tikimės, kad įvyks Viešpaties valia, ir mes būsime išvaduoti iš įvairiausių negalių, pirmiausia iš dvasinių“, – sakė M. Venskus.
Palangos parapijos klebonas prasitarė turįs dar vieną svajonę – padovanoti kurorto tikintiesiems ir šv. Antano relikviją.
Palangos.info
